Puikią futbolininko karjerą sukūręs Raimondas Vilėniškis pastarąjį penkmetį futbolo paslapčių moko Talentų futbolo akademijos auklėtinius. Baigęs futbolininko karjerą, Raimondas bandė būti verslininku, tačiau širdis jį traukė prie mėgstamos veiklos. Tuomet jis sulaukė buvusio akademijos direktoriaus Virmanto Lemežio kvietimo prisijungti prie trenerių kolektyvo ir to pasiūlymo vyriausias TFA treneris neatsisakė.
Ne be reikalo. R. Vilėniškis pradėjo rašyti naują akademijos istoriją, kai su 2006 metų grupe iškovojo Elitinės lygos bronzos medalius. Šiemet jis su komanda yra nusiteikęs pasiekti dar didesnes aukštumas.
„Tarp kitų trenerių jau tikrai esu savotiškas senis (šypsosi). Tačiau tai netrukdo. Anaiptol, sukaupta patirtis tiktai padeda“, – sakė R. Vilėniškis.
Nuo ko prasideda futbolo akademijos trenerio darbas?
Viskas prasideda nuo kryptingo treniruočių ciklų planavimo, žaidėjų, rungtynių analizavimo, inventoriaus paruošimo, komunikacijos su jaunimu, jų tėveliais ir daug kitų dedamųjų.
Kaip ieškai ryšio su atskiru žaidėju?
Stengiuosi būti visiems griežtas, reiklus ir teisingas. Taip, darbas su žmonėmis nėra lengvas, todėl kartais aštriau sureaguoju, kartais švelniau. Viskas pagal situaciją. Pats mokausi ir analizuoju savo elgesį.
Su 2006 komanda iškovojai pirmąjį TFA medalį. Kaip buvo keliaujama iki šio medalio?
Teko atiduoti nemažai savęs, o kartais tai labai išsekina. Vis tik, džiugu, kad jaunimas išgirsta ir supranta, ko ir kodėl iš jų reikalauju. Įdirbis techniniu kamuolio valdymo pagrindu 2006 komandos buvo padarytas kitų mūsų puikių akademijos trenerių – Svajūno ir Mariaus, kurie su jais dirbo anksčiau vaikų futbole. Dabar tenka daugiau dėmesio skirti techniniam-taktiniam suvokimui, teisingam greito sprendimo priėmimui, fiziniam, psichologiniam pasiruošimui ir t.t
Šiemet tas medalis gali būti ir dar tauresnės spalvos. Kas lemia žaidėjų progresą?
Nesu orakulas, bet tikslai yra likti turnyrinėje lentelėje ten, kur ir esame. O kaip bus, parodys laikas. Žaidėjai progresuoja tuomet, kada kryptingai yra treniruojamasi, parenkant pratimus realioms rungtynėms, atliekant daug pakartojimų, kad būtų aiškūs įgūdžiai bandant užbaigti ataką ar apsiginti. Aišku, labai svarbu, kad kiekvienoje pozicijoje būtų sveika konkurencija.
Ne vienas šios kartos žaidėjas jau yra žaidęs Pirmoje lygoje. Ką jaunam žaidėjui duoda tokia galimybė?
Žaidimas Pirmoje lygoje jaunam žaidėjui yra labai svarbus aspektas pereinant į vyrų futbolą, kur varžovai, greičiai ir aplinka kitokia. Taip, yra niuansų, ar žaidėjas progresuos, ar regresuos. Tai labai priklauso nuo fizinio, psichologinio, techninio-taktinio pasiruošimo ir kiekvieno galimybių.
Šiuo metu treniruoji ir 2008 metų gimimo komandą. Kuo darbas skiriasi su tomis dviem komandomis? Ir kuo skiriasi pačios komandos?
Taip, perėmiau 2008 metų gimimo komandą prieš pusmetį. Taip, tai skirtingo lygio, amžiaus komanda, kuri tik mokosi taktinių-techninių gudrybių žaidžiant 11×11. Yra nemažai įdomių žaidėjų, kurie ateityje gali tapti profesionalais, jei reikalaus iš savęs maksimalių pastangų, pakeis požiūrį į lankomumą, mitybą ir t.t.
Kada treneris pamato, ar iš žaidėjo gali būti kažkas, ar ne?
Na, aš šioje vietoje daug patirties neturiu. Yra ankstyvo ir vėlyvo brendimo vaikinukų, bet jau dabar matosi, kas kokius sugebėjimus-kozirius turi. Linkiu visiems tų kozirių kuo daugiau savyje atrasti ir juos tobulinti. Kuo jų daugiau turi, tuo didesni šansai ateity tapti profesionalais. Toks ir yra akademijos tikslas.
Lietuvoje dažnai kalbama, kad neturime trenerių. Kaip šis klausimas skamba puikiai pažįstant vidinę virtuvę?
Sudėtingas klausimas. Manau, Lietuvoje taip kalba žmonės dėl to, kad Lietuvoje tiek rinktinių, tiek klubų lygmeniu nėra pasiekiama teigiamų rezultatų. Be abejo, lietuviams treneriams trūksta stažuočių – mokymo užsienio vedančiuose klubuose ar akademijose. Be abejo, yra kur tobulėti visiems – pradedant infrastruktūros gerinimu, ugdymo sistema, trenerių sąlygomis ir baigiant – jaunimo motyvacijos, konkurencijos stoka. Kita vertus, yra išimčių ir Valdas Dambrauskas su Mariumi Skinderiu Kroatijoje tai puikiausiai įrodo.
