Susipažinkite su TFA treneriais: Edvin Volodkovič

Prieš 2021 metų pradžią „Riterių“ klubą papildęs ir B komandai atstovavęs aštuoniolikmetis Edvin Volodkovič priėmė dar vieną iššūkį ir tapo Talentų futbolo akademijos trenerių personalo dalimi. Edvinui buvo patikėta 2012 metų gimimo komanda.

„Futbolininko karjeros tikrai nebaigiau ir nesiruošiu baigti, bet atsirado galimybė ir nusprendžiau ja pasinaudoti. Treniruoti būsimus profesionalus – iššūkis ir atsakomybė. Noriu maksimaliai išnaudoti savo laisvą laiką ir pažinti futbolą iš kitos pusės. Tikrai iššūkių nebijau, vaikus myliu (turiu pradinuką brolį ir pradinukę sesę), tai žinau, kaip su jais rasti bendrą kalbą“, – sakė jauniausias TFA treneris.

Vos prisijungęs prie akademijos kolektyvo, Edvin sulaukė ne vieno vyresnio kolegos patarimo, o pats nuo pirmų minučių ieškojo kontakto su naujaisiais auklėtiniais.

„Pirmoji treniruotė atrodė gana linksmai. Susipažinome su vaikais, labai šiltai mane priėmė ir pradėjome dirbti. Tuo metu su mumis kartu buvo dar vienas treneris Erickas Monteiro Quirino, kuris davė daug pamokų ir padėjo pritapti prie vaikų. Apskritai, gerai mane priėmė visas trenerių štabas, o visus darbo principus labai aiškiai išdėstė techninis direktorius Vaidas Sabaliauskas“, – pasakojo E. Volodkovič.

Treneris neslepia, kad susidūrė su situacijomis, kai mąstė, kaip turėtų elgtis. Galiausiai, tokių situacijų, kai žinių trūkumas trukdytų dirbti, vis mažėjo ir mažėjo.

„Manau, kad su tuo yra susidūręs kiekvienas pradedantysis treneris. Pasikartosiu, bet mane iš tų sunkių situacijų ištraukdavo vyresni. Daug bendrauju su Domantu Mazgiu, kuris visada man pataria ir padeda. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie savo auklėtinius – su 2012 metų grupe susigyvenome labai greitai ir gerai. Tikrai faini berniukai.

Tikrai jau buvau užmiršęs save dešimties metų, tačiau jaunimas priminė. Būnant devynerių, svarbiausia, kad neprapultų noras treniruotis, o kaip tik norėtųsi eiti tik į priekį. Galiu tą patį pasakyti ir apie save – mano tikslas yra taip pat eiti į priekį, matyti vaikų progresą ir gauti kuo daugiau teigiamų emocijų iš futbolo treniruočių ir rungtynių. Noriu, kad vaikams būtų sunku gyventi be futbolo. Lygiai taip, kaip sunku yra man. Aš vis dar turiu vaikystės svajonę žaisti didžiuosiuose Europos stadionuose. Juk svajoti niekas nedraudžia“, – įkvepiančiai pasakojo E. Volodkovič.