Iš „Riterių“ akademijos į „Genoa“ akademiją išvykęs vartininkas Ernestas Lysionokas su komanda pradeda antrąjį sezoną. Pirmasis, kaip jis pats sako, buvo su daugybe naujų ir įvairių iššūkių.
„Džiugu, kad pavyko išlaikyti sausiausius vartus čempionate, bet iš savo metų komandinės pusės, galėjome sužaisti žymiai geriau. Daug nerealizavome progų ir labai daug barstėme taškų, todėl neužemėme aukščiausios vietos.
Labai džiugu, kad sezono pabaigoje buvau pakviestas į vyresniųjų komandą, su kuria tapome Italijos čempionais. Po gero sezono ir daug įdėto darbo, treniravausi labai dažnai su „Primavera“ U-20 komanda.
Džiugu, kad treneriai pamatė mano įdėtą didelį darbą, darbo etiką ir pastangas kiekvieną dieną treniruotėje, bet man iškart atrodė, kad to yra per mažai, noriu dar daugiau. Iš karto išsikėliau dar didesnius ir sunkesnius tikslus, kaip kuo dažniau treniruotis su pirma komanda ir visose rungtynėse atstovauti „Genoa“ U-20 komandą šiame sezone. Dėl to, stengiuosi kiekvieną dieną dirbti daugiau nei kiti, kad būčiau geresnis nei vakar“, – sakė septyniolikmetis vartininkas.
Vasarą dėl sveikatos problemų E.Lysionokas negalėjo su komanda pradėti pasiruošimo naujam sezonui. Vėliau sugrįžti į aikštę jaunam žaidėjui buvo sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
„Nebuvo lengva, bet sunkus darbas su treneriais ir užsispyrimas nepakišo tam kojos. Po poros dienų jau jačiausi gerai ir treniravausi pilna jėga, po poros savaičių turėjau pirmas ir svarbias „Primavera“ debiutines rungtynes, tačiau per apšilimą gavau labai skaudžią traumą, plyšo piršto raištis, todėl negalėjau žaisti. Dabar kurį laiką dirbu sporto salėje su trenerių, be kamuolio ir tikiu, kad grįšiu stipresnis ir geresnis po šito sunkaus laikotarpio“, – sakė E.Lysionokas.
Ar Italijoje jau jautiesi savas?
Jau pripratau prie Italijos kultūros, todėl jau jaučiuosi labai lengvai ir kaip savas čia, labai greitai pripratau prie vyresnės komandos, kurioje daug kas padėjo, pamokė ir paprotino, kai kuriuose futbolo dalykuose.
Pirmuoju pusmečiu likai patenkintas dėl trenerių požiūrio į tave ir kitų dalykų. Kaip situacija pasikeitė per kitą pusmetį?
Kuo toliau, tuo jaučiu didesnį iš trenerių gerąjį spaudimą, dėmesį ir reikalavimą, kiekvieną dieną aikštėje turiu atiduoti visą save. Yra labai malonu, kad treneriai manimi tiki ir nori, kad futbole pasiekčiau kuo daugiau.
